- skriūdus
- skriūdùs, -ì adj. (4) NdŽ liūdnas, graudus, nykus: Nusijuokė jis skriūdžiu balsu rš. Naktis buvo tamsi, tad jo gyvenamieji namai atrodė dar skriūdesni rš.
skriūdù n. Dkš, Jz, Brb, Iš, skriū̃du Zp, Krm, Lp: Negalėjau nė namie būt, tep skriū̃du buvo Ldvn. Ne prieš gera taip skriū̃du man Zp. Skriū̃du ant širdies Vlkv. Net skriū̃du klausyt, kap jis pasakojasi Šil. Sudegė ne tik trobos, bet ir gyvuliai, net skriūdù pagalvot Pkn. skriū̃džiai adv., skriūdžiaĩ NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.